7 melo tipai, kuriais mes apgaudinėjame patys save

7 melo tipai, kuriais mes apgaudinėjame patys save

Visi žmonės, net patys sėkmingiausi ir energingi, kartais patyria tinginystės priepuolius, per kurias nieko nenori veikti. Tačiau jie lengvai susitvarko su šiais priepuoliais ir eina į treniruotes, baigia mokslus bei įkuria verslus. O kiti – tyliai sėdi ant sofos prie televizoriaus ir nesugeba nugalėti savo tinginystės. Kodėl? Tik todėl, kad jie laiku nesugebėjo atpažinti tą melą, kurį pakišo jiems jų “paslaugus” protas.

Aš ne jis

Kodėl jis toks sėkmingas, o aš ne? Na, aš gi ne jis. Jis toks protingas, stiprus, greitas ir turtingas, o ką aš?

Taip, mes visi skirtingi. Mes turime skirtingus įgūdžius bei galimybes. Tačiau tai ne priežastis galvoti, kad vieni turi kažkokius ypatingus gebėjimus, o kiti – ne. Mes mėgstame lyginti save su žmonėmis, kurie yra savo karjeros viršūnėje, tačiau visiškai pamirštame, kad karjeros pradžioje jie buvo tokioje pat padėtyje kaip ir mes dabar. Todėl būtų teisingai galvoti taip:

Jeigu jis padarė, tai ir aš galiu padaryti.

Man ir čia gerai

Kam man tie pakeitimai, jeigu aš ir taip gerai jaučiuosi? O jeigu prarasiu tai, ką jau turiu?

Tai puiku, kad šiuo metu jaučiatės gerai ir esate laimingi. Tačiau pagalvokite apie ateitį. Pakeitimai ateis bet kuriuo atveju, nes niekas negali tęstis amžinai. Ir geriau būti pasiruošusiems tiems pakeitimams. O tam vis tiek reikia tobulėti.

Galiu tai padaryti vėliau

Dabar aš neturiu laiko. Vaikai, darbas, pareigos, šuo… Kai atsiras šiek tiek daugiau laiko – tada ir pradėsiu.

Delsimas viską žudo. Ir daro tai tyliai bei nepastebimai, kaip smauglys smaugia savo auką. “Šiandien” paverčiama “rytoj”, tada “po Naujųjų Metų”, o galiausiai – “niekada”. Nepamirškite apie šį smauglį. Jį labai paprasta nugalėti, reikia tik užduoti sau vieną klausimą:

O kodėl man nepadaryti to dabar?

Aš nežinau kaip

Aš padaryčiau, aš išmokčiau, aš pradėčiau… Bet aš nežinau kaip. Man niekas negali padėti, o pats aš negaliu to padaryti.

Tai neįtikėtina! Praeitame amžiuje toks pasiteisinimas turėjo teisę gyvuoti. Tikrai, kartais reikia ilgai mokytis, kad išmokti kažką daryti. Tam reikia mokytojų, knygų ir t.t. Tačiau šiomis dienomis internete galima rasti informaciją apie bet kokį dalyką: geriausių pasaulio universitetų kursus, video pamokas, literatūrą. Todėl mūsų dienomis šis argumentas jau neaktualus.

Tai nelabai svarbu

Iš esmės, man nėra skirtumo. Man tai nelabai svarbu.

Tai didelis ir labai pavojingas melas. Tik jūsų gyvenimas ir dalykai, galintys jį pakeisti, turi reikšmę. Niekas kitas už jūsų nieko nepadarys ir nepadės jums, jeigu patys nieko nenorite daryti.

Aš bijau

O ką, jeigu man nepavyks? Visi juoksis iš manęs. Arba gailės. Arba nekęs. Bet kokiu atveju tai siaubinga.

Kiekvienoje sėkmės istorijoje būna nesėkmingų epizodų. Patys ryškiausi verslininkai, mokslininkai ir menininkai pridarė tiek klaidų, kad kiti jų vietoje jau senai nusižudytų. Tačiau tai nesutrukdė jiems tapti tais, kas jie yra dabar. Todėl pakeiskite savo baimes į tokią mintį:

Jeigu aš nepabandysiu, tada tikrai iš manęs visi juoksis ir visi mane gailės. Ir aš pats save nekęsiu.

Aš nemėgstu pakeitimų

Man tiesiog nepatinka visi jūsų naujoviški daiktai. Aš konservatorius. Ir kas iš to?

Nieko. Kai kurie žmonės yra atviri naujovėms, o kai kurie – nekenčia jų. Tai jų teisė. Bet prieš užsirakinant konservatizmo pilyje, pagalvokite, kad būtent pakeitimai davė jums viską, kuo jūs dabar su malonumu naudojatės. Ir gyvenate jūs dabar tik todėl, kad jūsų tėvai kadaise ryžosi labai dideliam pakeitimui jų gyvenime. Kaip gerai, kad jie nebuvo konservatoriais, ar ne?

Rašyti komentarą