Kaip klimato kaita veikia kiekvieną iš mūsų?

Kaip klimato kaita veikia kiekvieną iš mūsų?

Visi kalba apie klimato kaitą, bet ką ji reiškia mums? Perskaitėme daugybę mokslinių tyrimų, išstudijavome vyriausybių ataskaitas, išklausėme aplinkosaugininkų ir radome atsakymą į šį klausimą. Papasakosime, kokią įtaką mūsų mitybai, sveikatai ir saugumui daro klimato kaita – nestabilūs orai, globalinis atšilimas ir stichinės nelaimės.

Kokią įtaką klimato kaita daro maistui?

Klimato kaita daro tiesioginį poveikį žemės ūkiui. Dėl stichinių nelaimių, dirvožemio išsekimo, geriamojo vandens trūkumo, tam tikrų gyvūnų ir augalų rūšių išnykimo brangsta maisto produktų krepšelis ir iš jo dingsta įvairūs maisto produktai.

Kai kurie maisto produktai brangsta

JT Maisto ir žemės ūkio organizacija (FAO) padarė išvadą, kad 2021 m. maisto kainų indeksas bus 125,7 punkto, t. y. 28% didesnis nei 2020 m. Tuo tarpu Britų mažmeninės prekybos konsorciumo direktorės Helen Dickinson teigimu, prekės prekybos centruose tik brangs.

Kainos kyla dėl daugelio priežasčių. Tačiau pagrindinis iš jų yra klimato kaita, teigia IPCC (JT Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija). Ekstremalios oro sąlygos turi įtakos pasėliams, dirvožemio derlingumui ir gyvuliams.

Visa tai galiausiai kenkia rinkos stabilumui ir didina kainas.

Pavyzdžiui, Niujorko obuolių augintojai vis dažniau susiduria su krušomis, sausra ir potvyniais, kurie sunaikina jų derlių. Jie bando išgelbėti vaisius naudodami naujas drėkinimo sistemas, tačiau, deja, tokios inovacijos atsispindi galutinėje kainoje. Kitas pavyzdys: 2018 m. vasarą Europoje dėl sausros kviečiai pabrango 20%, ko anksčiau niekada nebuvo buvę.

Populiarūs gėrimai – kava ir alus – taip pat brangsta. Pavyzdžiui, 2013 ir 2014 m. dėl sausros Brazilijoje arabikos kaina padvigubėjo. O 2018 m. atliktame tyrime prognozuojama, kad per ateinančius dešimt metų smarkiai sumažės alaus pasiūla ir padidės jo kainos.

Taip yra todėl, kad klimato kaita kelia grėsmę trims pagrindiniams alaus ingredientams – vandeniui, miežiams ir apyniams. Šių augalų pasėliai kenčia nuo liūčių ir sausros. Kai kurios alaus daryklos jau susiduria su švaraus vandens trūkumu. To priežastis vėlgi yra sausra.

Klimato kaita gali smarkiai sumažinti alaus pasiūlą pasaulyje
Klimato kaita gali smarkiai sumažinti alaus pasiūlą pasaulyje

Be to, kai kurių žemės ūkio produktų kainos kyla dėl domino efekto. Pavyzdžiui, 2021 m. vasarą uraganai JAV smarkiai apgadino naftos įrenginius, todėl sumažėjo naftos pasiūla ir padidėjo benzino kainos. Padidėjo etanolio, pigesnių degalų, paklausa. Jis gaminamas naudojant cukrų, todėl šio produkto kaina taip pat padidėjo.

Kai kurie maisto produktai visiškai dingsta iš raciono

Apie 75% pasėlių priklauso nuo apdulkintojų. Ypač bičių, kurių skaičius kasmet mažėja. Mokslininkai mano, kad 41% žiedadulkes pernešančių vabzdžių gresia išnykimas. Jei jų neteksime, negalėsime auginti kai kurių rūšių vaisių, daržovių ir riešutų.

Bičių nebuvimas sunaikins kavą, obuolius, migdolus, pomidorus ir kakavą. Ir tai tik kelios nuo apdulkinimo priklausančios kultūros. Šalys turi pereiti prie tvaresnės maisto politikos ir sistemų. Padėti gali net kambarinių gėlių, kurių žiedadulkėmis maitinasi bitės, auginimas.

Jose Graziano da Silva – FAO generalinio direktoriaus kreipimasis į tautą Tarptautinės bičių dienos proga.

Dėl klimato kaitos taip pat neteksime kai kurių vynuogių rūšių ir susidursime su tuo, kad vietovės, kuriose vynuogės buvo auginamos šimtmečiais, taps tam netinkamos.

Tai turės įtakos vyno įvairovei bei skoniui. Juk daugeliui elitinių gėrimų gaminti reikalingi tam tikrų vietovių produktai, kurie paprasčiausiai išnyktų nuo žemės paviršiaus. Someljė ir vyno mėgėjams sunku įsivaizduoti Bordo regioną be Cabernet ir Sauvignon arba Šampanės regioną be Chardonnay. Nepaisant to, kai kurie vynuogių augintojai jau atsisako šių rūšių ir jas keičia naujomis, atsparesnėmis šiltam orui.

Pavyzdžiui, Bordo regione buvo pasodintos septynios eksperimentinės vynuogių rūšys, siekiant nustatyti, kurios iš jų geriau prisitaikys prie šios Prancūzijos provincijos laukų. Dar viena šiuolaikiniams vyndariams įprasta praktika – perkelti plantacijas į kalnus, kur aukštesnė temperatūra joms daro mažiau žalingo poveikio. Dėl to padidėja vyno butelio kaina.

Tačiau klimato kaita daro įtaką ne tik sausumai.

Žurnale Science paskelbto straipsnio autoriai teigia, kad pasaulio vandenynų rūgštingumas pasiekė rekordinį lygį dėl išmetamo CO². Koralai ir daugelis jūros gyvūnų rūšių tokioje aplinkoje išgyventi negali. Sutrinka maisto grandinės.

Tai ne tik gamtos tragedija: žuvys, gyvenančios ir besimaitinančios koraliniuose rifuose, yra pagrindinis baltymų šaltinis daugiau nei pusei milijardo žmonių.

Tačiau didžiausią susirūpinimą aplinkosaugininkams kelia geriamojo vandens trūkumas. Pasaulio gamtos fondo (WWF) duomenimis, jau dabar milijardas žmonių visame pasaulyje neturi galimybės juo naudotis, o maždaug trims milijardams bent mėnesį per metus trūksta vandens.

Upės ir ežerai, kurie anksčiau buvo tinkami naudoti, išdžiūvo arba tapo pernelyg užteršti. Pavyzdžiui, antrasis pagal dydį Bolivijos ežeras beveik išnyko, o Čado ežeras, didžiausias Afrikoje, nuo 1960 m. sumažėjo 90%.

Kokią įtaką klimato kaita daro žmonių sveikatai?

Be to, kad klimato kaita daro poveikį maisto kokybei, didėja astmos, infekcijų, psichikos sveikatos sutrikimų ir net mirties nuo karščio rizika. Tačiau apie viską iš eilės.

Žmonėms trūksta reikiamų makro- ir mikroelementų

Maždaug 800 milijonų žmonių pasaulyje trūksta maisto. O 92% pasaulio gyventojų trūksta pagrindinių maistinių medžiagų.

Makroelementai ir mikroelementai yra svarbūs pilnaverčiai mitybai. Jos užtikrina žmogaus augimą ir vystymąsi bei apsaugo nuo daugelio ligų.

Pavyzdžiui, geležies trūkumas nėštumo metu didina moterų ir kūdikių mirtingumą ir lemia mažą kūdikių svorį. Jodo trūkumas turi įtakos vaikų neurologiniam vystymuisi, o vitamino A trūkumas didina aklumo ir mirties nuo infekcinių ligų tikimybę.

Šiuo metu yra labai nedaug tyrimų, kuriuose būtų galima objektyviai įvertinti, kaip maisto kokybė susijusi su klimato kaita. Aplinkosaugos mokslininkai daugiausia tiria poveikį žemės ūkiui apskritai, o mitybos specialistai tiria makro- ir mikroelementų poveikį sveikatai.

Vis dėlto kai kuriems ekspertams pavyko nustatyti ryšį.

Pavyzdžiui, Harvardo universiteto ataskaita parodė, kad kviečiai, kukurūzai, ryžiai ir sojos pupelės, veikiant dideliam CO² kiekiui, praranda iki 10% cinko, iki 5% geležies ir iki 8% baltymų.

Šie elementai yra būtini žmogaus sveikatai: cinkas svarbus tinkamam imuninės sistemos veikimui, o geležis – hemoglobino, kurio molekulės perneša deguonį kraujyje, susidarymui.

Padidėja rizika mirti nuo karščio bangų

Dėl klimato kaitos daugelyje pasaulio regionų kyla temperatūra. Labai karštomis dienomis žmogaus organizmui sunku reguliuoti temperatūrą. Todėl vis daugiau žmonių kenčia nuo karščio spazmų, hipertermijos ir saulės smūgių.

Praėjusią vasarą Kanadoje temperatūra pasiekė rekordą – 49°C. Ši karščio banga truko apie 10 dienų. Per tą laiką ji nusinešė 500 gyventojų gyvybių. 99% šių žmonių mirė namuose, nes kambariuose buvo nepakankama ventiliacija.

Tačiau kai kurie patyrė karščio stresą ir lauke. Tarp jų buvo 55 metų Geoffrey-Martin Cyr.

Jis ketino susitikti su savo drauge Jill Langham, tačiau pakeliui pasijuto blogai – kelis kartus vėmė, o paskui prarado sąmonę. Jo kūno temperatūra buvo 40°C. Gydytojai niekaip negalėjo jos sumažinti. Vakare Geoffrey mirė.

Ypač pažeidžiami dideliam karščiui yra pagyvenę žmonės, nėščios moterys, vaikai ir lėtinėmis ligomis sergantys žmonės. Be to, karštis ypač kenkia tiems, kurie dirba lauke: ūkininkams, statybininkams ir montuotojams.

Vašingtono universiteto mokslininkų atliktos analizės duomenimis, žemės ūkio darbuotojai labiau nei bet kas kitas patiria karščio stresą. Jie 21 dieną per metus dirba nesaugiomis sąlygomis – kai temperatūra lauke yra aukštesnė nei 28°C. Ekspertai mano, kad iki šio šimtmečio pabaigos jų darbui nesaugių dienų skaičius beveik patrigubės.

Be greitai ir staigiai išsivystančių ligų, ilgai veikiant karščiui gali paūmėti širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų ir inkstų ligos, diabetas ir padidėti insulto tikimybė.

Remiantis žurnale The Lancet paskelbtais 20 metų trukusio tyrimo duomenimis, kasmet visame pasaulyje dėl karščio sukeltų priežasčių miršta daugiau kaip 5 milijonai žmonių, o tai sudaro apie 9% visų mirčių pasaulyje. Tuo pat metu futurologai įspėja, kad Žemės temperatūra ir toliau kils, dėl ko nelaimingų atsitikimų ateityje bus dar daugiau.

Padidėja alergijos ir astmos atsiradimo rizika

Statistiškai apie 10-30% pasaulio gyventojų kenčia nuo įvairių rūšių alergijų. Šiek tiek daugiau nei pusė jų serga sezoninėmis formomis, kurias sukelia žiedadulkės. Dėl klimato kaitos pailgėjus žydėjimo sezonui, daugėja alergijos ir astmos atvejų.

Pavyzdžiui, Šiaurės Amerikoje žiedadulkių koncentracija padidėjo 21%, o žydėjimo sezonas yra 20 dienų ilgesnis nei 1990 metais.

Neseniai mokslininkai nustatė, kad ne tik klimato kaita, bet ir didelė CO² koncentracija prisideda prie alergijos išsivystymo. Kai kietosios dalelės, pavyzdžiui, sulfatai, nitratai, amoniakas ir suodžiai, prisitvirtina prie žiedadulkių grūdelių, jie suskyla į mažus gabalėlius ir lengviau patenka į kvėpavimo takus.

Be to, žiedadulkių poveikis tapo stipresnis.

Dabar mažesnis jo kiekis gali sukelti ūmią alerginę reakciją. Todėl išpopuliarėjo alergijos žemėlapiai, kuriuose stebimas žiedadulkių judėjimas ir atsižvelgiama į prie programos prisijungusių naudotojų vertinimą.

Be alergijos žiedadulkėms, yra ir kitų alergijos rūšių, kurios taip pat kelia mokslininkų susirūpinimą. Pavyzdžiui, žinoma, kad dėl dažnesnių potvynių drėgnuose pastatuose daugėja pelėsio, o tai didina plaučių ligų skaičių.

Žmonės dažniau serga infekcinėmis ligomis

Klimato kaita turi įtakos kai kurių infekcinių ligų sukėlėjų ir pernešėjų augimui ir didina jų paplitimą.

Pavyzdžiui, Kanadoje per pastaruosius dešimt metų užsikrėtimų Laimo liga padidėjo 20 kartų. Ji veikia nervų sistemos funkcijas ir sukelia stiprų nuovargį, rankų ir kojų tirpimą bei nesugebėjimą kontroliuoti veido raumenų.

Mokslininkai užkrėstumo padidėjimą aiškina precedento neturinčiu juodųjų erkių aktyvumu. Klimato atšilimas padidino jų gyvenimo trukmę ir kiaušinių dėjimo pajėgumą, taip pat išplėtė jų gyvenimo arealą.

Dėl šiltos žiemos suaugusioms erkėms nebereikia miegoti žiemos miegu ir jos suaktyvėja daug anksčiau nei tai buvo prieš 10 metų.

Sergamumas erkiniu encefalitu padidėjo ir Lietuvoje. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras skelbė, kad 2020 metais sergamumas padidėjo beveik trečdali paliginus su 2019 metais.

Kai kurios uodų rūšys irgi kelia pavojų, nes platina ligas. Uodai vis dažniau perneša maliariją ir dengė karštligę toliau už savo įprasto gyvenimo arealo ribų. Viename tyrime teigiama, kad Žemės temperatūrai pakilus net 1,5-2 ºC, padaugės žmonių, kuriems gresia maliarijos pavojus.

Beje, 2021 m. sausį Vokietijos mokslininkai nustatė ryšį tarp klimato kaitos ir COVID-19 pandemijos. Žurnale Science Direct paskelbtame straipsnyje pabrėžiama, kad klimato kaita sudarė palankias sąlygas daugeliui šikšnosparnių rūšių veistis, todėl atsirado naujų koronavirusų, įskaitant SARS-CoV-2 atmainą.

Blogėja psichinė sveikata

Neįprastos karščio bangos, stichinės nelaimės ir jų sukeliamos problemos turi neigiamą poveikį žmonių psichinei sveikatos būklei. Tiek tiesiogiai, kai žmonės patiria tokį įvykį, tiek netiesiogiai, kai iš tolo stebi besiartinančią nelaimę arba skaito naujienas apie klimato kaitą.

2020 metų sausio mėnesį žurnale Nature Medicine paskelbtame tyrime nustatyta, kad kylant temperatūrai didėja ir savižudybių skaičius.

Dėl nelaimės metu patiriamo streso gali atsirasti nemiga, dirglumas, piktnaudžiavimas psichotropinėmis medžiagomis. Amerikos visuomenės sveikatos asociacijos ataskaitos duomenimis, net 54% suaugusiųjų ir 45% vaikų po nelaimės patiria depresiją.

Vaikai yra ypač jautrūs naujienoms apie klimato kaitą ir dažniau jaučia ekologinį nerimą. Žurnale Journal of Developmental and Behavioural Paediatrics paskelbtame tyrime teigiama, kad beveik kas trečias 13-18 metų amžiaus žmogus kenčia nuo tokių sutrikimų. Taip pat nurodoma, kad 2012 metais 6-17 metų amžiaus vaikams ekologinis nerimas buvo diagnozuotas 20% dažniau nei 2007 metais.

Moksleiviai dalyvauja "Fridays For Future" demonstracijoje
Moksleiviai dalyvauja „Fridays For Future“ demonstracijoje

Žurnalas The Washington Post neseniai surinko istorijas apie paauglius, patiriančius ekologinį nerimą. Pavyzdžiui, aštuoniolikmetė Sarah Niles iš Alabamos teigė, kad baimė dėl klimato kaitos tiesiog tapo jos gyvenimo dalimi – kartu su kitomis paaugliams būdingomis baimėmis.

Ledynai tirpsta, ir mano hipotetiniai vaikai galbūt niekada jų nepamatys. O taip pat rytoj man teks laikyti matematikos testą.

Sarah Niles pokalbis su The Washington Post

Sportuoti lauke darosi vis sunkiau

Gydytojai teigia, kad mankšta lauke yra visapusiškai naudinga sveikatai – nuo kraujospūdžio stabilizavimo iki savigarbos didinimo. Tačiau daryti tai tampa vis nesaugiau.

Dėl kylančios vasaros temperatūros bėgimas, važiavimas dviračiu, žygiai ir daugelis kitų veiklų lauke tampa mažiau patogūs. Pavyzdžiui, 2016 metais keli sportininkai, dalyvavę Hartlando bėgime, patyrė šilumos smūgį ir buvo paguldyti į ligoninę.

Kylanti temperatūra taip pat turi įtakos slidinėjimui ir važinėjimui sniego motociklais. Trumpėja pats sezonas, nes mažėja šaltų dienų skaičius. Taip pat, žiemos sportas tampa pavojingesniu dėl lavinų pavojaus.

Ir naujiena olimpinių žaidynių gerbėjams: neseniai atliktas tyrimas parodė, kad 2050 metais Žemėje liks tik aštuonios žiemos žaidynėms tinkamos vietos, o 2080 metais – tik viena.

Kokią įtaką klimato atšilimas daro bustui?

Stichinės nelaimės, kurios kasmet sugriauna tūkstančius namų, nėra vienintelė problema. Klimato kaita taip pat daro poveikį žemės drebėjimams atsparesnėms vietovėms – didėja komunalinių paslaugų ir draudimo išlaidos.

Žmonių namai dažniau apgadinami ir sugriaunami dėl stichinių nelaimių

Stichinių nelaimių skaičius tiesiogiai susijęs su klimatu. Tirpstantys ledynai palieka vis daugiau vandens garų. Patekę į atmosferą, jie tampa degalais, kurie skatina dar stipresnių audrų atsiradimą.

Be to, dėl kylančios temperatūros kai kuriose vietovėse kyla sausros, todėl didėja gaisrų pavojus. JT ataskaitoje teigiama, kad per pastaruosius 50 metų tokių nelaimių skaičius išaugo penkis kartus.

Uragano "Katrina" padariniai Naujajame Orleane
Uragano „Katrina“ padariniai Naujajame Orleane

Viena iš JT agentūrų, atsakinga už stichinių nelaimių padarynių mažinimą, pateikia dviejų skirtingų dešimtmečių lyginamąją statistiką. Be to, kad stichinės nelaimės dažnėja, jų padarinių likvidavimas tampa vis brangesnis.

Labiausiai nuo stichinių nelaimių kenčia Azijos šalys: Filipinai, Kinija ir Indija. Vien tik Bangladeše vasaros musonas paliko daugiau kaip milijoną žmonių be pastogės. Tarp jų buvo ir 40 metų Ul-Islamas, kuriam jau ne pirmą kartą teko palikti namus.

Tarsi būtume padarę kokią nors nuodėmę. Tai jau trečias kartas per pastaruosius kelerius metus, kai turime kurti savo gyvenimą nuo nulio.

Ul-Islamas, netekęs namo per potvynį 

Vieno tyrimo duomenimis, kasmet dėl stichinių nelaimių namus praranda 14 milijonų žmonių. Ir jų skaičius gali didėti. JAV federalinė nepaprastųjų situacijų valdymo agentūra savo interneto svetainėje netgi paskelbė instrukciją, kaip apsaugoti namus nuo stichinių nelaimių.

Brangsta busto draudimas

JAV net 95% namų savininkų apdraudžia savo turtą. JAV mokslininkai nustatė ryšį tarp klimato kaitos ir didesnių draudimo įmokų: nuo 2005 iki 2015 metų įmokos padidėjo daugiau nei 50%.

Taip yra todėl, kad draudimo bendrovėms vis dažniau tenka mokėti draudimo išmokas namų savininkams, kurių namai nukentėjo nuo stichinių nelaimių, ir taip jos stengiasi kompensuoti patirtas išlaidas.

Pavyzdžiui, NFIP skolinga namų savininkams 20,5 mlrd. JAV dolerių. Jie reikalingi padengti namų atstatymo išlaidoms, patirtoms dėl uraganų „Katrina“, „Harvey“, „Irma“, „Maria“ ir „Sandy“.

Didėja komunalinių paslaugų kainos ir vis dažniau nutraukiamas elektros energijos tiekimas

Kylant oro temperatūrai žmonės vis dažniau namuose įsigyja oro kondicionierius ir ventiliatorius. Organizacija Climate Central išanalizavo 244 JAV miestų duomenis ir nustatė, kad 93% iš jų padaugėjo dienų, kai reikėjo papildomai vėsinti patalpas. Dėl šios priežasties padidėjo mokesčiai už komunalines paslaugas.

Be to, dėl padidėjusios elektros energijos paklausos, ypač piko metu, įvyksta elektros energijos tiekimo sutrikimai arba elektros energijos tiekimas iš viso nutrūksta. Tas pats vyksta ir stichinių nelaimių metu. Pavyzdžiui, nuo devintojo dešimtmečio vidurio iki 2012 metų elektros energijos tiekimas buvo nutraukiamas 10 kartų dažniau. 80% atvejais – dėl blogų oro sąlygų.

Kokią įtaką klimato kaita daro transportui ir kelionėms

Tie, kurie bent kartą lankėsi Venecijoje, tikriausiai yra girdėję gidų skundus, kad Venecija netrukus pasiners po vandeniu. Daugelį turistų šios naujienos nuliūdino, tačiau tai niekis, palyginant su tuo, kaip klimato kaita veikia mūsų kasdienį judėjimą.

Dažniau atšaukiami lėktuvų skrydžiai

Kai kurie lėktuvai negali skraidyti esant anmaliniam karščiui – jau dabar skrydžiai iš Artimųjų Rytų vis dažniau vykdomi naktį. Tokia praktika netrukus gali tapti įprasta ir Europoje.

Karšto oro tankumas yra mažesnis, todėl mažėja lėktuvų keliamoji galia ir variklių galia.

Naktį oro temperatūra nukrenta, ir tai šiek tiek kompensuoja nuostolius.

2015 metais atliktame tyrime mokslininkai teigė, kad jei niekas nesikeis, skrydžių bendrovės bus priverstos mažinti keleivių skaičių arba atsisakyti bagažo, kad sumažintų lėktuvų svorį.

Be to, skrydžiai dažniau sutrinka dėl nenumatytų oro sąlygų. Pavyzdžiui, 2012 metais praūžusi audra „Sandy“ sukėlė potvynius, kurie beveik užtvindė LaGuardijos oro uostą. O Kanadoje teko remontuoti vieno oro uosto pakilimo taką, nes pradėjo tirpti amžinasis įšalas, ant kurio buvo įrengtas takas.

Kelių danga tampa brangesnė ir greičiau nusidėvi

Aukštesnė temperatūra minkština kelio dangą. Dėl to atsiranda duobių ir išdaužų, ypač intensyvaus eismo zonose, o tiltams tenka papildoma apkrova. Todėl statybos darbai, ypač tose vietovėse, kur yra didelė drėgmė, tampa brangesni.

Tuo tarpu dėl potvynių ir sniego sutrumpėja greitkelių eksploatavimo laikas, sutrinka eismas, vėluoja statybos ir ardomas dirvožemis, ant kurio tiesiami keliai ir statomi tuneliai bei tiltai.

Kita vertus, kai kuriems regionams tai gali būti naudinga: kai iškrenta mažiau sniego ir žiemos būna šiltesnės, kelių nereikia valyti nuo sniego ir ledo.

Keičiasi turizmo kryptys

Kylantis jūros vandens lygis, neįprastos karščio bangos ir stichinės nelaimės jau paveikė Bolivudo gimtinę Mumbajų ir Veneciją, kuri pamažu grimzta po vandeniu.

Dėl lavinų grėsmės uždarytas maršrutas Alpėse
Dėl lavinų grėsmės uždarytas maršrutas Alpėse

Klimato kaita palietė ir Prancūzijos Alpės, kur dėl lavinų grėsmės jau uždaryta keletas alpinistinių maršrutų, ir daugelis kitų vietovių.

Kas vyksta su mūsų saugumu?

Klimato kaita ne tik didina esamą politinę įtampą, bet ir gali sukelti naujus karinius konfliktus.

Metaanalizė parodė, kad kiekvienas klimato nuokrypis link aukštesnės temperatūros ar ekstremalesnių kritulių turi įtakos smurto lygiui pasaulyje: tarpasmeninių smurtinių veiksmų skaičius padidėja 4%, o tarpgrupinių smurtinių veiksmų – 14%.

Ekspertai pabrėžia, kad tai nėra vienintelis veiksnys. Vis dėlto jie užsiminė apie karinių veiksmų ir klimato kaitos ryšį keliuose svarbiuose įvykiuose. Pavyzdžiui, karą Darfūre galima paaiškinti nuolatine sausra, dėl kurios kilo konfliktas tarp piemenų ir ūkininkų.

Prieš karą Sirijoje įvyko masinė 1,5 milijono žmonių migracija, kurie dėl užsitęsusios sausros neteko derliaus ir gyvulių.

Buvusi Didžiosios Britanijos užsienio reikalų ministrė Margaret Beckett teigia, kad nestabilus klimatas paaštrins konfliktus dėl migracijos politikos ir konkurencijos dėl išteklių. Labiausiai nukentės besivystančios šalys.

Remiantis JAV nacionalinės žvalgybos ataskaita, po 2030 metų humanitarinė pagalba bus reikalinga daugeliui karštaisiais taškais vadinamų šalių. Tai Afganistanas, Mianmaras, Kolumbija, Gvatemala, Haitis, Hondūras, Indija, Irakas, Nikaragva, Šiaurės Korėja ir Pakistanas.

Ekstremalios orų sąlygos padidins skurdą, nepasitenkinimą valdžia, tarpgentinę ir tarpetninę įtampą.

Dabar daugelis ekspertų bando rasti išeitį iš susiklosčiusios situacijos. Pavyzdžiui, dokumentiniame filme „Carbon Nation“ nagrinėjami galimi sprendimai, galintys sulėtinti klimato atšilimą.

Dienraštis The Guardian, apžvelgdamas šį filmą, tiksliai atskleidė pagrindinę jo mintį:

Globali idėja yra tokia: tai, kas naudinga klimatui, taip pat naudinga ekonomikai, nacionaliniam saugumui, sveikatai ir gamtai.

Filmas „Carbon Nation“

Įvertinimai
( No ratings yet )
Patiko straipsnis? Pasidalink su draugais:
Parašykite komentarą

;-) :| :x :twisted: :smile: :shock: :sad: :roll: :razz: :oops: :o :mrgreen: :lol: :idea: :grin: :evil: :cry: :cool: :arrow: :???: :?: :!: