Mūsų šiuolaikiniai namai pilni šviesos: kompiuterių monitoriai, elektroniniai laikrodžiai, gatvės apšvietimas ir t.t. Problema tame, kad pastovus būvimas šviesoje kenkia mūsų sveikatai.
Tam, kad suprasti kodėl naktinė šviesa kenkia sveikatai – pažiūrėkime į istoriją. Kol nebuvo sukurti dirbtiniai apšvietimo būdai, žmonės turėjo tik du variantus: saulė dieną bei žvaigždės ir mėnulis naktį (na, dar ir šviesa nuo naktinio laužo). Tai suformavo žmonių cirkadinius ritmus, kurie nepaisant visų pakeitimų vis dar reguliuoja mūsų miegą. O naktį veikiantis dirbtinis apšvietimas laužia per amžius nusistačiusius žmonių įpročius. Dirbtinė šviesa ne tokia ryški kaip saulė, tačiau žymiai ryškesnė nei žvaigždžių ir mėnulio šviesa. Dirbtinis apšvietimas naktį sukelia žmonių organizme biochemines reakcijas, tarp kurių – kortizolio ir melatonino hormonų gamyba.
Melatoninas ir kortizolis
Melatonino gamyba – tai viena iš svarbiausių priežasčių, kodėl naktinė šviesa kenkia mūsų sveikatai. Šio hormono gamybą skatina tamsa. Jis atsako už miego funkcijas. Melatoninas mažina kraujo spaudimą, kūno temperatūrą bei gliukozės lygį kraujyje, tai yra daro viską, kad mes geriau ir ramiau miegotume.
Žmogaus smegenyse yra vieta, kuri atsako už biologinius laikrodžius. Tai ląstelių grupė, kuri reaguoja į tamsą ir šviesą bei perduoda smegenims signalus apie tai, kada reikia užmigti bei keltis. Be to, šių ląstelių grupė atsako už kūno temperatūrą bei kortizolio gamybą. Naktį kortizolio gamyba mažėja ir taip leidžia mums greitai užmigti, o dieną – didėja ir suteikia organizmui daugiau energijos.
Visi šie procesai yra natūralūs, tačiau dirbtinis apšvietimas sutrikdo juos. Organizmas reaguoja į apšvietimą ir padidina kortizolio gamybą, todėl žmogui būna sunkiau užmigti. Be to, aukštas kortizolio lygis mažina organizmo atsparumą insulinui bei uždegimams. Dėl to, kad kortizolis gaminamas ne laiku, atsiranda miego ir apetito sutrikimai.
Dėl hormonų gamybos sutrikimų kenčia ne tik miegas bei apetitas. Tai gali turėti žymiai rimtesnes pasekmes. Vieno tyrimo metu buvo įrodyta, kad miegas esant šviesai padidina tikimybę susirgti vėžiu. Taip pat, miegojimas šviesoje silpnina organizmo imunitetą bei gali sukelti depresiją.
Ką daryti?
- Išneškit iš miegamojo kambario viską, kas šviečia tamsoje: elektroninius laikrodžius, mobiliuosius telefonus ir kitus elektroninius prietaisus.
- Eidami miegoti būtinai išjunginėkite šviesą.
- Pasirūpinkite kokybiškomis užuolaidomis, kurios nepraleidžia gatvės apšvietimo.
- Prieš miegą nieko neskaitykite telefone ar planšetėje. Geriau išvis neimt šitų prietaisų į miegamąjį.
- Pasistenkite pakeisti darbą į tą, kur nėra naktinių pamainų.