Koks yra normalus pulsas įvairaus amžiaus žmonėms?

Šiame straipsnyje išsiaiškinsime, koks yra normalus pulsas, ką daryti esant nukrypimams ir kokios jų priežastys.

Kas yra pulsas?

Širdis susitraukia ir stumia kraują į kraujagysles, todėl arterijos vibruoja. Tai juntama kaip dūžiai, vadinami pulsu.

Pulsas – tai širdies susitraukimų dažnis, t. y. širdies dūžių skaičius per minutę. Šis rodiklis gali skirtis priklausomai nuo žmogaus amžiaus ir individualių savybių. Jis yra mažesnis, kai esame ramūs ir atsipalaidavę, ir didėja, kai patiriame stresą, fizinį ir emocinį aktyvumą. Žinodami savo optimalius parametrus, galėsite stebėti savo sveikatą ir protingai organizuoti treniruotes, parinkti tinkamas programas ir pratimų kompleksus.

Koks yra normalus pulsas pagal amžių

Daugumos suaugusiųjų, įskaitant pagyvenusius žmones, normalus pulsas ramybės būsenoje yra 60-100 dūžių per minutę. Kiekvienai amžiaus grupei būdingas skirtingas pulso dažnis, per gyvenimą šis dažnis nuolat kinta nuo didesnio iki mažesnio. Jis yra didžiausias pas naujagimius ir vidutiniškai siekia 140 susitraukimų per minutę. Vaikų ir moterų širdis paprastai būna mažesnė, todėl jų širdies susitraukimų dažnis yra didesnis, kad būtų užtikrintas pakankamas deguonies patekimas į organus.

JAV Nacionalinio Sveikatos Instituto duomenimis, normalus pulsas yra toks:

• naujagimiai iki 1 mėnesio – nuo 70 iki 190;
• kūdikiai nuo 1 iki 11 mėnesių – nuo 80 iki 160;
• vaikai nuo 1 iki 2 metų – nuo 80 iki 130;
• nuo 3 iki 4 metų – nuo 80 iki 120;
• nuo 5 iki 6 metų – nuo 75 iki 115;
• nuo 7 iki 9 metų – nuo 70 iki 110;
• 10 metų ir vyresni – nuo 60 iki 100.

O žemiau rasite lentelę su Amerikos Kardiologijos Asociacijos rekomendacijomis, koks yra normalus pulsas sportuojant, priklausomai nuo amžiaus. Vidutinio intensyvumo treniruočių metu pulsas turi būti arčiau žeminės diapazono ribos. Aukšto intensyvumo treniruočių metu – arčiau viršutinės diapazono ribos.

Šie skaičiai yra vidutiniai ir turėtų būti naudojami kaip bendros gairės. Gydytojas arba treneris gali nustatyti optimalų tikslinį širdies susitraukimų dažnio intervalą individualios konsultacijos metu.

Kaip pamatuoti pulsą

Jei po ranka neturite širdies ritmo matuoklio, galite patys pamatuoti pulsą pagal mūsų instrukciją:

1. Kvėpuokite ramiai. Pasistenkite atsipalaiduoti, nekalbėkite ir nejudėkite. Taip rodmenys bus tikslesni.
2. Paimkite laikmatį. Arba tiesiog žiūrėkite į laikrodį. Tai svarbu norint suskaičiuoti tikslų susitraukimų skaičių per tam tikrą laiko intervalą.
3. Paspauskite arteriją ir suskaičiuokite smūgių skaičių. Uždėkite rodomojo, vidurinio ir bevardžio pirštų galiukus ant apatinės kaklo dalies ties trachėja. Antras būdas – prispausti pirštus prie kitos rankos vidinės pusės, ties riešu. Rinkitės tą metodą, kuris leidžia geriau pajusti pulsavimą.
4. Švelniai paspauskite. Svarbu gerai pajusti kraujo pulsavimą. Tam gali tekti pajudinti pirštus iš vienos pusės į kitą, kad aptiktumėte geriausią tašką.
5. Suskaičiuokite smūgius. 10 sekundžių skaičiuokite smūgius, kuriuos jaučiate. Tada padauginkite šį skaičių iš 6 ir gausite savo širdies susitraukimų dažnį per minutę.

Kodėl pulsas gali būti žemas – priežastys

Bradikardija – lėtesnis nei įprastai širdies ritmas (mažiau nei 60 susitraukimų per minutę). Tai gali tapti rimta problema, jei organai negauna pakankamai deguonies. Galimi simptomai:

• galvos svaigimas;
• nuolatinis nuovargis;
• skausmai krūtinės srityje;
• problemos su atmintimi;
• greitas nuovargis fizinio krūvio metu.

Bradikardiją gali sukelti:

• širdies audinių pažeidimai;
• širdies priepuolis;
• įgimtos širdies ligos;
• infekcija;
• pooperacinės komplikacijos;
• sumažėjusi hormonų gamyba skydliaukėje (hipotireozė);
• kalio ir kalcio disbalansas organizme.

Esant dideliems nukrypimams nuo normos, gydytojai naudoja širdies stimuliatorius, kad padėtų širdžiai palaikyti optimalų ritmą. Tačiau kai kuriems žmonėms žemas pulsas nesukelia nemalonių simptomų ar komplikacijų.

Kodėl pulsas gali būti aukštas – priežastys

Tachikardija – tai medicininis terminas, reiškiantis didesnį nei 100 susitraukimų per minutę širdies ritmą. Dėl to atsiranda deguonies trūkumas ir šie simptomai:

• kvėpavimo sutrikimai;
• diskomfortas ir skausmai krūtinės srityje;
• alpimas.

Kai kuriems žmonėms tachikardiją galima nustatyti tik matuojant pulsą ir atlikus elektrokardiogramą. Kartais aukštas pulsas yra normalus. Širdies ritmas gali būti greitesnis dėl su širdimi nesusijusių veiksnių, pavyzdžiui:

• aukšta temperatūra;
• žemas raudonųjų kraujo kūnelių lygis (anemija);
• per didelis stimuliatorių, įskaitant kofeiną, vartojimas;
• stresas;
• prastas fizinis pasirengimas.

Kartais tachikardija būna besimptomė arba be komplikacijų. Tačiau jos negydant, gali sutrikti normali organizmo veikla ir atsirasti rimtų komplikacijų, įskaitant širdies nepakankamumą.

Kaip atkurti normalų pulsą

1. Pradėkite sportuoti. Vienas iš veiksnių, lemiančių padidėjusį pulsą, yra antsvoris. Kuo geresnė jūsų fizinė forma, tuo mažesnis bus jūsų pulsas.
2. Venkite streso. Ilgalaikis stresas pavojingas širdies sveikatai. Tyrimai patvirtina tiesioginį ryšį tarp nuolatinio streso ir padidėjusio širdies ritmo, net jei žmogus jaučiasi gerai. Verta išmokti paprastų atsipalaidavimo technikų, tokių kaip gilus kvėpavimas ir meditacija. Jos sumažina neigiamą lėtinio streso poveikį organizmui.
3. Gerai miegokite. Gilaus miego fazėje veikia parasimpatinė nervų sistema, todėl sumažėja pulsas ir kraujospūdis. Jei reguliariai miegate trumpiau nei šešias valandas per parą, tachikardijos rizika padvigubėja.
4. Sveikai maitinkitės. Riebus ir keptas maistas kenkia organizmui. Reguliariai valgykite daržoves ir žalumynus. Žuvyje yra omega-3 rūgščių, kurios labai naudingos širdžiai ir kraujagyslėms.
5. Išsitirkite. Patikrinkite kalio kiekį kraujyje ir, jei jo nepakanka, valgykite daugiau šio elemento turinčių maisto produktų (bananų, pomidorų, avokadų, bulvių, žalumynų), o prireikus pasikonsultuokite su gydytoju dėl gydymo bei vitaminų.