Kas yra bitkoinas ir kriptovaliutos?

Kas yra bitkoinas ir kriptovaliutos?

2017 metų pabaigoje bitkoino kursas pasiekė 20000 dolerių ribą. Kai kurios šalys pradėjo ruoštis savo skaitmeninių pinigų emisijai, AMD ir NVIDIA gamina vaizdo plokštes, optimizuotas kriptovaliutų kasimui. Jeigu jūs iki šiol neturite jokio supratimo, kas yra bitkoinas ir kriptovaliutos – šis straipsnis padės jums viską suprasti.

Bitkoinai ir kriptovaliuta – kas tai?

Kriptovaliuta – tai skaitmeninė valiuta, apsaugota su kriptografinių technologijų pagalba. Šie piniginiai vienetai neturi fizinio analogo ir egzistuoja tik virtualiame pasaulyje.

Terminas kriptovaliuta atsirado straipsnyje, kuriame buvo pasakojama apie bitkoiną – skaitmeninę valiutą ir mokėjimo sistemą. Bitkoinas – tai Satoshi Nakamoto išradimas, tačiau kas per žmogus ar žmonių grupė stovi už šio slapyvardžio, iki šiol nėra žinoma. Decentralizuotos mokėjimo sistemos koncepciją Satoshi Nakamoto pristatė 2008 metų spalio 31 d. Jos pagrindiniai principai: anonimiškumas visiems dalyviams, apsauga nuo sukčiavimo ir nepriklausomybė nuo kontroliuojančių organizacijų. Visus šiuos principus užtikrina blockchain technologija, kurios pagrindu ir veikia bitkoinas bei kitos kriptovaliutos.

Bitkoinų tinklą sudaro tarpusavį susiję tranzakcijų blokai. Kiekvienas blokas turi informaciją apie praeitą bloką, todėl juos galima išdėlioti į vieną grandinę ir gauti duomenis apie visas buvusias tranzakcijas (bet ne apie bitkoinų savininkus). Naujų blokų generavimo procesas vadinamas mainingu (kasimu). Tam, kad tinkle atsirastų naujas blokas, jam reikia sugeneruoti kriptografinį parašą. Mainais už parašų generavimą kasėjai gauna naujus bitkoinus. Beje, bitkoinų emisija – procesas ne begalinis. Iš anksto žinoma, kad iš viso gali būti tik 21 milijonas bitkoinų.

Kas yra bitkoinas? Paprastas paaiškinimas

Kas yra bitkoinas? Paprastas paaiškinimas

Bitkoinų fenomeną galima paprastai paaiškinti su kamštelių pagalba. Įsivaizduokime, kad tuos kamštelius neįmanoma padirbti, nueiti į parduotuvę ir nusipirkti visus butelius irgi – jie daugiau negaminami. Kamštelių skaičius yra ribotas ir žinomas iš anksto, taigi galima tiesiog vaikščioti ir žiūrėti po kojom – gal pavyks rasti reikiamą kamštelį.

Kaip ir bet koks ribotas resursas, kamšteliai turi tam tikrą vertę, kuri didėja, kai didėja paklausa. Pirmuosius kamštelius galima buvo rasti gana lengvai, tačiau kuo toliau, tuo sunkiau tai galima buvo padaryti. Žmonės buvo priversti vienytis ir išleisti vis daugiau laiko ir energijos, norėdami surasti naują kamštelį. Rastus kamštelius jie keičia į prekes, o daugelis tiesiog kaupia, tikėdamiesi, kad galiausiai jų vertė dar labiau padidės.

Kam reikalinga kriptovaliuta?

Bitkoinai ir kitos kriptovaliutos reikalingos tam, kam ir paprasti pinigai: tai universali prekė, kurią galima iškeisti į kitas prekes.

Bet kriptovaliutos turi keletą reikšmingų pranašumų. Pirmiausiai, joms nebaisi infliacija. Jei centrinis bankas nuspręs žymiai padidinti pinigų emisiją, pavyzdžiui eurų, logiška, kad šie pinigai nuvertės. Su bitkoinais tokia situacija neįmanoma, nes jų kiekis yra ribotas ir žinomas iš anksto.

Dar vienas pliusas – decentralizavimas. Nėra vieningo centro, iš kurio sistema yra valdoma, o tai reiškia, kad labai sunku sutrukdyti šios sistemos veikimui ir apriboti valiutos sklaidą. Bitkoinų tinklas neturi vieno savininko, jį kontroliuoja vartotojai visame pasaulyje.

Kitas pranašumas – tai anonimiškumas. Galima atsekti sandorius ir pamatyti, kiek bitkoinų buvo perkelta iš vienos piniginės į kitą, bet nustatyti, kas tiksliai yra piniginės savininkas, labai sudėtinga. Atidaryti bitkoinų piniginę gali bet kas, tam reikia tik tinkamos programinės įrangos ir prieigos prie interneto.

Analitinis portalas HowMuch sukūrė žemėlapį, kuriame yra pažymėtos visos valstybės, kuriose operacijos su bitkoinais yra leidžiamos arba draudžiamos. Žalia spalva pažymėtose valstybėse (tarp jų ir Lietuvoje) – operacijos leidžiamos. Oranžinė spalva reiškia, kad valstybėje nėra jokio įstatymo ir kriptovaliutų rinka nėra reguliuojama. Šviesiai rožine spalva pažymėtose valstybėse operacijos yra leidžiamos, tačiau su apribojimais, tamsiai rožine – draudžiamos. Apie pilka spalva pažymėtas valstybes analitikai duomenų neturi.

Operacijų su bitkoinais legalumas įvairiose valstybėse
Operacijų su bitkoinais legalumas įvairiose valstybėse

Ar galima ką nors nusipirkti už bitkoinus?

Žinoma, galima. Atrodo keistai, kad pinigai, kurių iš tiesų nėra (bent jau mes negalime palaikyti jų rankose), turi perkamąją galią, tačiau faktas lieka faktu: juos galima iškeisti į prekes ar paslaugas lygiai taip pat, kaip banknotas ar monetas, kurios yra jūsų piniginėje. Taip pat, bitkoinus galima iškeisti į kitas valiutas – eurus ar dolerius ir t.t. Daugelyje šalių žmonės perka už bitkoinus lėktuvų bilietus ir elektroninius prietaisus, moka už komunalines paslaugas arba gėrimus baruose. Microsoft irgi priima mokėjimus bitkoinais.

Kokios dar yra kriptovaliutos, išskyrus bitkoiną?

Kokios dar yra kriptovaliutos, išskyrus bitkoiną?

Ethereum (ETH)

Ethereum arba eterį 2013 metais sukūrė Bitcoin Magazine įkūrėjas Vitalijus Buterinas. Tai atviroji programinė platforma, kuri, kaip ir bitkoinas, veikia blockchain technologijų pagrindu. Ji suteikia kūrėjams įrankius, kurie skirti decentralizuotoms programoms kurti be tarpininkų. Jos pagrįstos taip vadinamomis protingomis sutartimis: programos veikia griežtai pagal pradines taisykles ir algoritmus.

Ripple (XRP)

Ripple – tai kriptovaliuta ir paskirstyta mokėjimų sistema su atviru kodu. Ji buvo paleista 2012 metais, kad būtų galima nedelsiant, saugiai ir praktiškai nemokamai (su labai maža komisija) atlikti bet kokio dydžio finansinius sandorius.

Iš esmės, XRP yra panaši į bitkoinus: ši kriptovaliuta yra pagrįsta matematinėmis formulėmis, ji yra decentralizuota, kiekviena sistemos piniginė saugo visų sandorių istorija. Bet yra ir skirtumai. Ripple nenaudoja tradicines blockchain technologijas. Šios valiutos negalima kasti: visos monetos jau sukurtos. Ją galima tik nupirkti.

XRP pripažįsta keletas didelių bankų, kai kurie rizikos kapitalo fondai investavo į šią kriptovaliutą.

Litecoin (LTC)

Litecoin  kriptovaliutą 2011 metais sukūrė buvęs Google darbuotojas Charlie Lee. Ji pozicionuojama kaip „evoliucionavęs” bitkoinas ir veikia jo atvirojo kodo pagrindu. Maksimalus galimas Litecoin’ų kiekis – 84 milijonai. Šios kriptovaliutos kasimo algoritmas yra panašus į bitkoinų algoritmą, tačiau blokai, už kuriuos mokamas atlygis, formuojasi keturis kartus greičiau.

Ethereum Classic (ETC)

Ethereum Classic – jaunesnis eterio brolis. Ši kriptovaliuta turi visas tas pačias galimybes, įskaitant ir protingų sutarčių funkcijas. Ji atsirado 2016 metų vasarą dėl hard-fork’o (griežtas taisyklių pakeitimas funkcionavimo protokole) Ethereum tinkle. Hard-fork’o priežastys, hakerių ataka į The DAO – decentralizuotą rizikos kapitalo fondą, sukurtą projektams, susijusiems su Ethereum.

NEM (XEM)

NEM (Naujas Ekonomikos Judėjimas) buvo sukurtas Japonijoje su savo atviru kodu, ją remia didžiausios Japonijos kriptovaliutų biržos ZAIF operatoriaus. NEM – tai ne tik kriptovaliuta, bet ir technologinė platforma.

NEM ypatybė – POI (Proof of Importance) algoritmo naudojimas. Vartotojo, kuris sugeneruos kitą bloką, nustatymas priklauso ne tik nuo jo dalies (kaip yra kitų kriptovaliutų atveju), bet ir nuo jo aktyvumo – tai yra atliktų tranzakcijų skaičiaus. Tokiu būdu kūrėjai skatina ne kaupti NEM, o naudoti kaip valiutą.

NEM kasimas, tai yra naujų blokų kūrimas, vadinasi harvesting (derliaus nuėmimas). Kūrėjai nustatė, kad minimalus XEM kiekis piniginėje turi būti 10000. Iš viso XEM monetų gali būti 9 milijardai ir papildomos emisijos neplanuojamos.

Dash (DASH)

Iš pradžių šita kriptovaliuta vadinosi Xcoin, vėliau – Darkcoin. Dabar ji vadinasi Dash ir tai yra ne tik kriptovaliuta, bet ir tarptautinė decentralizuota mokėjimo sistema su atviru kodu. Jos ypatybė – galimybė atlikti anonimines tranzakcijas, kurias užtikrina DarkSend mechanizmas. Sprendimus dėl bet kokių tinklo pakeitimų priima visi jo dalyviai: vartotojai gali pasiūlyti balsuoti dėl bet kokio klausimo už nedidelį mokestį.

Monero (XMR)

Tai dar viena kriptovaliuta, kurios ypatybė – anoniminės tranzakcijos. Monero veikia CryptoNote algoritmo pagrindu, kuris naudoja blockchain technologijas tranzakcijų duomenų bazėje.

Zcash (ZEC)

Šios kriptovaliutos ypatybės – konfidencialumas ir pasirinktinis tranzakcijų skaidrumas. Informacija apie mokėjimus skelbiama viešojoje blokų grandinėje. Tačiau Zcash naudoja protokolą su nuliniu atskleidimu: siuntėjas, gavėjas ir sandorio suma lieka paslėpta. Kūrėjai teigia, kad tai yra patobulinta blockchain technologija.

Įvertinimai
( Įvertinimų dar nėra )
Autorius Darius Darko
Darius Darko/ straipsnio autorius

Daugiau nei 10 metų rašau straipsnius įvairiomis temomis.

Patiko straipsnis? Pasidalink su draugais:
Parašykite komentarą

;-) :| :x :twisted: :smile: :shock: :sad: :roll: :razz: :oops: :o :mrgreen: :lol: :idea: :grin: :evil: :cry: :cool: :arrow: :???: :?: :!: