Vargu ar kas nors mėgsta Naujuosius metus labiau nei kinai, nes jie juos švenčia net du kartus. Pirmą kartą pagal Grigaliaus kalendorių (naktį iš gruodžio 31 d. į sausio 1 d.), o paskui ir pagal Rytų kalendorių. Šiandien papasakosime, kada prasideda Kinų Naujieji metai 2024 ir kada baigiasi.
Kinų Naujieji metai yra pagrindinė ir ilgiausia šventė Kinijoje ir kitose Rytų Azijos šalyse. Skirtingai nuo Grigaliaus, Rytų kalendorius neturi pastovios datos, kiekvienais metais ji nustatoma skirtingu laiku.
Pirmoji šventės diena Kinijoje prasideda per antrąjį jaunatį po žiemos saulėgrįžos (t. y. po gruodžio 21 dienos). Pagal Grigaliaus kalendorių tai paprastai atitinka vieną iš dienų tarp sausio 21 ir vasario 21. Šventinės dienos paprastai trunka 15 dienų.
Taigi sekantys metai kinų kalendoriuje prasidės 2024 m. vasario 10 d. Planuojama, kad jie bus švenčiami nuo vasario 10 iki 24 dienos.
Kada prasideda Kinų Naujieji metai
Antroji jaunatis po žiemos saulėgrįžos bus 2024 m. vasario 10 d. Šis laikas pagal Rytų kalendorių ir bus laikomas Naujųjų metų pradžia. Beje, pagal Rytų kalendorių prasidės ne 2024, kaip pas mus, o 4721 metai.
O baigsis metai pagal kinų kalendorių 2025 m. sausio 28 d.
Metų simbolis
Kiekvieni metai Kinijoje turi simbolių derinį, kuris kartojasi tik kartą per 60 metų. Šį derinį sudaro vienas iš 12 Zodiako gyvūnų tam tikros spalvos, atitinkančios vieną iš penkių elementų (vandenį, žemę, metalą, ugnį ir medį). 2024-aisiais Kinų Naujųjų metų simbolis – Drakonas, elementas – Medis, o pagrindinė metų spalva – žalia.
Beje, kiekvienas 60 metų ciklas prasideda medine Žiurke ir baigiasi vandens Kiaule. Dabartinis ciklas prasidėjo 1984 m. vasario 2 d. ir baigsis 2044 m. sausio 29 d.
Tradicijos
Pasak senovinio mito, kiekvienų Naujųjų metų pradžioje kinai turėdavo slėptis nuo pabaisos, vardu Nyan, kuri, kaip tikima, pasirodo pirmąją šventės dieną, kad nusiaubti žmonių gyvenvietes: suvalgyti visus gyvulius ir derlių, o kartu ir keletą kaimiečių.
Norėdami apsaugoti savo namus nuo šios pabaisos, kinai juos iš anksto papuošia: iš išorės klijuoja gražius raštus iš raudono popieriaus, pakabina užrašus ir paveikslėlius su laimės, sveikatos ir ilgaamžiškumo linkėjimais, taip pat kabina raudonus žibintus.
Kodėl taip mėgstama raudona spalva? Legendoje sakoma, kad kartą žmonės pastebėjo, jog Nyaną, kuris paprastai mėgsta ėsti vaikus, išgąsdino raudonais drabužiais apsirengęs berniukas. Ir šio įvykio liudininkai priėjo prie išvados, kad pabaisą išgąsdino būtent raudona spalva.
Be to, šventės išvakarėse kiekviena šeima kruopščiai sutvarko savo namus, nes tiki, kad taip išvalys savo gyvenimą nuo nesėkmių ir suteiks vietos laimei.
Kinų Naujieji metai ir maistas
Naujųjų metų išvakarėse kinų šeimos paprastai susirenka prie šventinio stalo, kuriame įprastai būna daug įvairaus maisto. Šeimininkės gamina mėgstamiausius šeimos patiekalus. Tradiciškai ant stalo turi būti mėsos ir žuvies, taip pat kiniškų koldūnų (Jiaozi), kurie simbolizuoja vieną iš pagrindinių palinkėjimų – susilaukti sūnų.
Net kituose miestuose ir šalyse dirbantys ar studijuojantys šeimos nariai šventinei vakarienei grįžta namo. Visi kinai stengiasi švęsti Naujuosius metus su tėvais, todėl šventės išvakarėse visas šalies transportas būna perpildytas, o nusipirkti bilietų būna tiesiog neįmanoma.
Šventinė naktis baigiasi fejerverkais ir petardomis, kurios, kaip tikima, turėtų atbaidyti piktąsias dvasias ir pritraukti į šeimą ramybę bei laimę.
Pirmos šventinės dienos
Ankstyvą kitos dienos rytą vaikai sveikina savo tėvus, linkėdami jiems sveikatos ir laimingų Naujųjų metų, o mainais gauna palinkėjimus sėkmės ateityje ir raudonus vokus su pinigais.
Po to visa šeima eina pasveikinti giminaičių ir kaimynų. Tokiems vizitams paprastai skiriamos pirmosios penkios Naujųjų metų dienos.
Žinoma, neapsieina ir be dovanų. Pavyzdžiui, įprasta dovanoti porinius daiktus, simbolizuojančius vienybę ir šeimos darną. O štai skaičius keturi laikomas nelaimingu, nes kinai jį sieja su mirtimi.
Be to, atvykus į svečius, įprasta šeimininkams įteikti du mandarinus, o išeinant – gauti nuo jų du kitus mandarinus. Taip svečiai ir šeimininkai apsikeičia finansinės gerovės simboliais, kuriais, pasak kinų, yra mandarinai.
Šventiniai renginiai
Aplankę visus giminaičius ir kaimynus, kinai išeina švęsti į gatves, kur šoka tradicinius šokius. Tarp jų – liūto šokis (šokėjai liūto figūroje imituoja šio gyvūno judesius) ir drakono šokis (speciali žmonių komanda, laikanti ant lazdų popierinį drakoną, juda taip, kad jo kūnas atliktų į gyvatę panašus judesius).
Kokių prietarų reikia laikytis per Kinų Naujuosius metus?
Naujųjų metų prietarai Kinijoje nelabai skiriasi nuo lietuviškų. Čia irgi populiarus posakis „kaip sutiksi Naujuosius metus, taip juos ir praleisi”. Taip pat, visi stengiasi grąžinti skolas ir į ateinančius metus įžengti niekuo nevaržomi.
Tačiau yra ir keletas įdomių skirtumų. Pavyzdžiui, prietarai įsigalioja likus maždaug mėnesiui iki šventės ir jų laikomasi iki pat Naujųjų metų švenčių pabaigos. Tikima, kad šiuo laikotarpiu vaikų verksmas neša nelaimę, todėl vaikus stengiamasi kuo greičiau nuraminti. Tikima, kad per pirmąsias tris Naujųjų metų dienas negalima plauti galvos, tvarkyti namų – taip galima nuplauti laimę. O šventes reikia būtinai sutikti vilkint raudoną apatinį trikotažą. Žinoma, kad pritraukti sėkmę!
