Gripas – tai ūminė virusinė kvėpavimo takų infekcija, apie kurią girdėjo kiekvienas žmogus. Ir nenuostabu, nes tai viena iš nedaugelio ligų, galinčių sukelti pandemiją. Todėl labai svarbu žinoti kuo yra pavojingas gripas ir kaip nuo jo apsisaugoti. Kadangi artėja tas laikotarpis, kai Lietuvoje kiekvienais metais daug žmonių pradeda sirgti šia liga, nusprendžiau pasidalinti su jumis visa turima informacija apie gripą, jo simptomus, gydymą bei profilaktiką.
Gripo istorija
Pirmą kartą gripas buvo aprašytas dar 1403 metais, kai Europoje siautėjo gripo epidemija, nors tada žmonės dar nieko nežinojo apie šią ligą. 1918-1920 metais siautėjusi „ispaniškojo” gripo pandemija nusinešė nuo 25 iki 50 milijonų žmonių gyvybių visame pasaulyje. Tai daugiausiai aukų pareikalavusi pandemija žmonijos istorijoje, aplenkusi net marą.
Pakankamai gerai gripas buvo ištirtas tik 1933 metais Anglijoje, kai buvo išskirtas specifinis virusas, kurį pavadino A tipo virusu. 1940 metais buvo atrastas B tipo virusas, o 1947 metais dar vienas – C tipo gripo virusas. Nuo 1940-ųjų metų atsirado galimybė aktyviau tirti virusą ir jo savybes – virusą pradėjo auginti vištų embrionuose. Tokiu būdu buvo sužinota apie gripo gebėjimą mutuoti. Svarbiu pasiekimu tapo vakcinos nuo gripo sukūrimas.
Kas yra gripas?
Kaip jau rašiau, gripas – tai ūminė virusinė kvėpavimo takų infekcija, kuri plinta oro lašeliniu būdu. Skirtingai nei kitos kvėpavimo takų infekcijos, gripas sukelia ūmią ligą ir yra pavojingas dėl sukeliamų komplikacijų. Dėl sukeliamų komplikacijų nuo gripo kiekvienais metais miršta iki 500000 žmonių.
Gripo virusas labai lengvai mutuoja. Kiekvienais metais atsiranda naujos viruso rūšys (štamai), su kuriomis mūsų imuninė sistema dar nebuvo susidūrusi, o tai reiškia, kad nežino kaip su jomis kovoti. Būtent todėl skiepai nuo gripo negali suteikti 100% apsaugą – visada yra naujos viruso mutacijos tikimybė.
Kaip užsikrečiama gripu?
Infekcijos šaltiniu yra sergantis žmogus. Gripo virusas plinta su seilių dalelėmis kosint ar čiaudint. Seilių dalelės su virusu patenka į orą ir nusėda ant įvairių daiktų paviršiaus. Į sveiko žmogaus organizmą virusas gali patekti įkvėpus oro arba užterštomis rankomis palietus burnos, nosies ar akių gleivinę. Plačiau apie tai, kaip užkrečiama gripu galite pažiūrėti žemiau esančiame vaizdo įraše:
Gripo simptomai ir požymiai
Gripo inkubacinis periodas labai trumpas – nuo 24 iki 72 valandų. Gripas visada prasideda ūmiai, susirgęs žmogus gali tiksliai pasakyti kada atsirado pirmi gripo simptomai. Išskiriamos 3 gripo formos:
- lengva gripo forma;
- vidutinio sunkumo gripo forma;
- sunki gripo forma;
Visoms formoms būdingi intoksikacijos požymiai ir katariniai reiškiniai. Intoksikacija turi sekančias apraiškas:
- visų pirmą – tai aukšta temperatūra: iki 38°C kai yra lengva gripo forma, 39-40°C – kai vidutinio sunkumo forma ir virš 40°C – kai yra sunki gripo forma;
- galvos skausmai;
- raumenų skausmai;
- silpnumas;
- apetito sumažėjimas;
- kartais susirgęs žmogus gali vemti ir viduriuoti;
Katariniai reiškiniai:
- sloga;
- gerklės skausmai;
- kosulys;
- paraudę ir ašarotos akys;
Kas dažniausiai serga gripu
Rizikos grupėje yra žmonės su susilpninta imunine sistema:
- vaikai iki 2 metų, nes jų imuninė sistema dar iki galo nesuformuota;
- žmonės, turintys imunodeficito sindromą;
Gripo gydymas
Kai atsirado gripo simptomai – patartina iš karto kreiptis pas gydytoja, ypač jeigu esate rizikos grupėje. Taip pat pas gydytojus reikia kreiptis tada, jei jaučiate didelį silpnumą, labai skauda gerklė ar pasidaro sunku kvėpuoti.
Kai nėra jokių komplikacijų, gydytojas gali rekomenduoti lovos režimą. Tokiu atveju stenkitės vengti skaitymo, televizoriaus žiūrėjimo, darbo prie kompiuterio. Visi šie dalykai tik dar labiau susilpnins ir taip išsekintą organizmą, kas atitolins jūsų pasveikimą bei gali sukelti komplikacijas. Rekomenduotina gerti daug šiltų skysčių, ne mažiau dviejų litrų per dieną. Geriau, kad skystyje būtų daug vitamino C, pavyzdžiui, tai gali būti arbata su citrina. Skysčiai padeda atlikti organizmo detoksikaciją nuo toksinų, kurie atsiranda nuo gripo viruso. Taip pat, gydytojai gali patarti gerti gripo simptomus lengvinančius vaistus.
Gripo profilaktika
Visų pirma reikia neleisti virusui patekti ant nosies, akių arba burnos gleivinės. Tam reikia apriboti kontaktus su sergančiais gripu žmonėmis. Be to, virusas gali būti ant sergančio žmogaus asmeninių daiktų, o taip pat ant įvairių paviršių tose patalpose, kur buvo sergantis žmogus. Todėl labai svaru plauti rankas po kiekvieno kontakto su daiktais ant kurių galėjo būti virusas.
Rizika susirgti gripu tiesiogiai priklauso nuo imuniteto. Norint palaikyti imunitetą normaliame lygyje reikia teisingai maitintis, reguliariai sportuoti, vengti streso, nerūkyti ir nevartoti alkoholio.
Efektyviausias būdas išvengti ligos – tai skiepai nuo gripo. Skiepytis nuo gripo patartina spalio-lapkričio mėnesiais, dar neprasidėjus gripo sezonui.
Dar 6 patarimai, kurie padės apsisaugoti nuo gripo
1. Daryk kardio
Treniruotės stiprina tavo imuninę sistemą. Žmonės, kurie treniruojasi 5 ar daugiau kartų per savaitę, serga 43% mažiau laiko nei tie, kas visai nesitreniruoja. Gripo ir kitų ligų profilaktikai labiausiai tinka kardio ir treniruotės ištvermei, nes aukšto intensyvumo treniruotės turi daug pertraukų, kurios neleidžia tavo imunitetui sukaupti pakankamai jėgų.
2. Plauk rankas
Plauti rankas reikia taip, kaip tai daro gydytojai prieš operacijas: su muilu po šiltu vandeniu 20 sekundžių, tada dar 20 sekundžių džiovinti rankas popieriniu arba kitu švariu rankšluosčiu. Kuo dažniau plausi rankas, tuo mažesnė tikimybė užsikrėsti gripu. Ir dar: jokiais būdais nesinaudok rankų džiovintuvais viešose vietose. Po daugumos iš jų ant tavo rankų atsiras tiek mikroorganizmų, kad reikės plauti rankas iš naujo.
3. Išsimiegok prieš skiepijimąsi
Jeigu tu reguliariai neišsimiegi – tavo imuninė sistema silpnėja. Ypač svarbu išsimiegoti prieš ir po skiepijimo nuo gripo. Miegas padės palaikyti kraujyje reikiamą lygį T ir B limfocitų, kurie yra atsakingi už reakciją į skiepus.
4. Valgyk česnaką
Česnakas puikiai veikia ne tik kaip prevencinė priemonė, bet ir padės greičiau pasveikti jeigu jau sergi. Apie jo antibakterines savybes žinojo dar senovės egiptiečiai. Paskutiniai tyrimai rodo, kad kiekvieną dieną valgant česnaką, tikimybė susirgti gripu sumažėja 21%.
5. Plauk nosį
Nosies plovimas padės tau greičiau pasveikti. Kuo mažiau virusų ir medžiagų liks, tuo lengviau organizmas atstatys sistemą. Tyrimai rodo, kad nosies plovimas druskos tirpalu yra žymiai efektyvesnis negu įvairūs purškalai iš vaistinės. Praskalauk stiklinę verdančiu vandeniu, ištirpink ketvirtadalį šaukštelio druskos bei tiek pat sodos. Pilk tirpalą į nosį su švirkštu (be adatos).
6. Valgyk medų
Medus padės tau lengviau perkęsti ligą. Medus padeda geriau nei mikstūros iš vaistinės. Jeigu sergi gripu, valgyk po 2 šaukštelius medaus kas 4-5 valandas ir prieš pusvalandį iki miego.
Vaisiai ir uogos, kurie apsaugos tave nuo gripo
Vaisiai, uogos ir daržovės – pagrindiniai vitaminų šaltiniai, be kurių neįmanomas naujų imuninių ląstelių susikūrimas. Žemiau išvardinti vaisiai ir uogos apsaugos tave nuo gripo ir kitų ligų.
Obuoliai
Tai pats populiariausias antioksidantų šaltinis žmonių racione. Efektas žmogaus organizmui nuo vieno obuolio yra toks pat kaip ir nuo 1500 mg vitamino C. Taip pat, obuoliuose yra daug flavonoidų, kurie padeda išvengti vėžio ir širdies ligų.
Papajos
Papajos tiesiog išspirs peršalimą iš tavo organizmo, nes jose yra 250% rekomenduojamos dieninės normos vitamino C. O beta karotinas ir vitaminai C bei E – sušvelnins uždegimo procesus visame organizme.
Spanguolės
Spanguolėse yra daugiau antioksidantų nei daugumoje kitų vaisių bei uogų. Be to, spanguolės – natūralūs probiotikai, kurie padidina naudingųjų bakterijų skrandyje kiekį ir apsaugo nuo apsinuodijimo maistu.
Greipfrutas
Be didelio kiekio vitamino C, greipfrutuose yra taip vadinami limonoidai, kurie mažina cholesterolio kiekį kraujyje. Raudoni greipfrutai turi daug likopeno, kuris apsaugo nuo vėžio.
Bananai
Bananuose yra labai daug vitamino B6, kuris padeda kovoti su nuovargiu, depresija, stresu ir nemiga. Taip pat, bananuose yra daug magnio, stiprinančio kaulus, ir kalio, kuris saugo nuo širdies ligų ir hipertenzijos.
